Mūsų valdžia jau labai labai ilgai šneka apie studijų reformą. Oj, pamiršau kabutes – “studijų reforma”. Man asmeniškai tos šnekos apie didelius studijų mokesčius jau atsibodo ir į tai nebekreipiau dėmesio. Bet atsidūriau čia (man rodos kažkur radau nuorodą) – http://www.amokslas.lt/peticija/.Ir perskaitęs pagalvojau – na juk tikrai eina vien tik kalba apie studijų mokestį, o daugiau lyg ir nieko nėra (na gal ir yra, bet akcentuojami vien tik pinigai)? Ir dar prisiminiau vieną straipsnį delfi.lt, kur buvo cituojama mūsų švietimo ir mokslo ministrė. Esmė buvo tokia – “įvedus studijų mokestį mokslo kokybe kelis metus nesikeis”. Na tai po velnių? Juk tai turėtų būti esmė. Sutinku, kad be pinigų to nepadarysi, bet lyg ir niekur nesigirdi konkretesnių kalbų apie priemones, kuriomis bus keliama studijų kokybė. Pasirašiau.
Pabandykite sau atsakyti į klausimą: ar įmanoma švietimo reforma į ją visai neinvestuojant? Kokios kalbos gali būti apie kažkokį rimtą aukštojo mokslo pertvarkymą ar ženklų kokybės gerinimą kai dėstytojo alga sudaro trečdalį dažytojo mėnesinio uždarbio.
Taigi savo paskutiniu sakiniu ir parašiau:
Sutinku, kad be pinigų to nepadarysi, bet lyg ir niekur nesigirdi konkretesnių kalbų apie priemones, kuriomis bus keliama studijų kokybė.
Kodėl niekas nekalba va taip: darysim tą ir aną, imsimės tokių ir tokių priemonių ir tam mums reiks tiek ir tiek pinigų. O dabar yra taip – mums reikia pinigų reformai.
Teisingai, prasprūdo kažkaip.
O dėl kalbėjimo, tai tikrai kalba, bet visa problema, kad tyliai. Esu dalyvavęs konferencijoje švietimo sistemos reformos tema ir ta tema bendravęs su vienu iš reformos autorių M.Adomėnu – viskas ten pakankamai neblogai apgalvota ir pradinis konceptas visai racionalus. Bus bandoma Lietuvai pritaikyti panašų į UK aukštojo mokslo modelį.